Valgydami sveiką, subalansuotą maistą savo organizmą aprūpiname pagrindinėmis maistinėmis medžiagomis, kurios savo ruožtu palaiko smegenų aktyvumą, suteikia energijos, sustiprina kaulus ir raumenis. Kol esame jauni, dažnai valgome per daug nesirinkdami, kuris maistas sveikas, kuris – nelabai. Jeigu skanu, to ir pakanka. Tačiau galiausiai turime suprasti, kad suvirškintas maistas yra mūsų organizmo statybinė medžiaga ir jeigu savo „namą“ statome iš ne itin kokybiškų medžiagų, tuomet po keleto ar keliolikos metų jį gali tekti remontuoti ir tas remontas gali būti kapitalinis. Taigi, kokios medžiagos kokybiškos? Visų pirma turime gerti daug vandens ir valgyti kuo daugiau vaisių bei daržovių. Vaisiai ir daržovės suteikia mūsų kūnui vitaminų ir mineralų, kurie būtini norint sėkmingai kovoti su ligomis, nuovargiu.

Visų antra, kūno ląstelės ir audiniai sukurti iš mūsų suvalgyto maisto. Maistas yra ne tik kūno energija reikalinga judėjimui, mąstymui ir kitokiai organizmo veiklai, bet ir mūsų kūno statybinė medžiaga. Kūno ląstelės sudaro audinius, o audiniai – organus, kurie sujungti į įvairias sistemas. Virškinimo sistema apdoroja mūsų suvalgytą maistą. Šią sistemą valdo endokrininė sistemą, taip pat nervų ir centrinė sistemos. Taigi tai, ką suvalgome, kraujotakos sistema išnešioja po visą organizmą ir kiekviena ląstelė aprūpinama energija bei „statybine“ medžiaga.

Visai neseniai perskaičiau, kad žmogaus kūnas visiškai pasikeičia kas septynerius metus. Tai yra ląstelės miršta ir yra pakeičiamos. Mes nuolat keičiame odą, kerpame plaukus, nagus. Odos ląstelės yra ganėtinai patvarios ir gali išlaikyti kelerius metus. Pavyzdžiui virškinimo trakto ląstelės pakeičiamos kas kelias dienas, o raudonieji kraujo kūneliai pagaminami ir pakeičiami milijonais per sekundę. Patys to nežinodami kas kelerius metus mes pakeičiame visą savo kūną. Žmogaus kūnas beveik visiškai pasikeičia kas septyneri metai. Visa tai įvyksta maisto, kurį suvalgome, dėka. Taigi matome kokia svarbi yra būtent sveiko maisto nauda.

Jeigu sveriate apie 70 kilogramų, vadinasi turite apie 42 kilogramus vandens, 14 kilogramų riebalų, 14 kilogramų baltymų, angliavandenių, kaulų mineralų ir pan. Mineralai, vitaminai ir kiti elementai dar gali sudaryti apie 200 gramų svorio. Mūsų sveikata priklauso nuo to, ar pakankamai turime visų šių medžiagų ir ar teisingai jos subalansuotos. Norint išlaikyti pusiausvyrą svarbiausia, kad valgytume kuo daugiau neapdoroto, natūralaus, gamtos pateikto maisto. Vėlgi grįžtu prie to, ko gamtoje daugiausia – vandens, vaisių ir daržovių.  Dažnai mūsų mitybos problema slypi tame, kad keičiame maistą, kuris atitiktų mūsų ekonominius ir kultūrinius poreikius, užuot tiesiog vartoję produktus, kuriuos mums teikia gamta. Deja, kuo dažniau tuos produktus perdirba žmogus, tuo mažiau juose lieka naudingų medžiagų. Todėl ką tik nuskintas ar išaugintas produktas daug vertingesnis už dešrą ar dešrelę, kurioje pridėta tiek daug papildų, visokių E ir pan, kad net nesuprantame, ką valgome.

Mėgstu skaniai pavalgyti, ypač per pietus. Anksčiau nesusimąstydavau, kad kartu su skaniais pietumis į savo kūną „įsiverčiau“ pora tūkstančių kalorijų. Vadovavausi nuomone, kad tai kas skanu, greičiausiai ir sveika. O jeigu nesveika, tai kodėl mano kūnui taip norisi? Na, bet galiausiai imi suprasti, kad negali kišti bet ko, nes tai panašu, kaip į mašiną pilti prastos kokybės tepalą. Mes juk norim, kad mašinos variklis tarnautų kuo ilgiau, bet kodėl tuomet į savo kūną, kuris brangesnis už bet kokį automobilį, pilame visokį šlamštą? Taigi, nusprendžiau retkarčiais pasigaminti ne tik skanaus bet ir sveiko maisto. Kalbu apie salotas. Sugaišau labai nedaug laiko, o gavosi tikrai skaniai ir su labai nedaug kalorijų. Pagrindinis salotų „vinis“ – Briuselio kopūstai ir brokoliai. Kodėl būtent šios daržovės? Nes jose gausu maistinių medžiagų saugančių nuo vėžio. Šiose salotose tik 309 kalorijos ir gausu kalio, kuris padeda reguliuoti kraujo spaudimą.

Ingredientai:
•    150 gramų vištienos krūtinėlės
•    druskos pagal skonį
•    2 brokolio stiebai
•    2 valgomieji šaukštai alyvų aliejus
•    2 valgomieji šaukštai citrinos sulčių
•    ketvirtis arbatinio šaukštelio juodųjų pipirų
•    3 puodeliai smulkiais griežinėliais supjaustytų Briuselio kopūstų
•    2 saliero stiebai
•    ketvirtis puodelio lazdyno riešutų
•    ketvirtis puodelio supjaustytų petražolių
•    30 gramų parmezano sūrio

Ruoša

Sudėkite į mažą puodą vištienos gabaliukus, įpilkite tiek vandens, kad apsemtų, įberkite 1/2 šaukštelio druskos ir laukite, kol užvirs. Kai tik vanduo užvirs, iškart nukelkite nuo ugnies, uždenkite dangčiu ir leiskite pastovėti 15 minučių. Tuomet išimkite vištieną,  ir laikykite po šaltu vandeniu, kol atšals. Tuomet su dviem šakutėmis suplėšykite vištieną į vidutinio dydžio gabalėlius.
Tuo metu su daržovių skutekliu nulupkite viršutinį brokolio stiebo sluoksnį ir jį išmeskite. Toliau su skutekliu lupkite stiebą į ilgas ir plonas atraižas. Taip paruoškite visus stiebus. Į didesnį puodą įpilkite aliejaus, citrinų sulčių, ¼ šaukšto druskos, pipirų ir viską sumaišykite. Sudėkite brokolio atraižas, Briuselio kopūstų griežinėlius, lazdynų riešutus, salierą, supjaustytus petražolės lapus bei suplėšytus vištienos gabalėlius ir viską sumaišykite. Galiausiai ant viršaus pabarstykite sūrio. Skanaus.

Mes visi suprantame sveiko maisto naudą. Tiesiogiai ar netiesiogiai esame susidūrę su sveiku ir nesveiku maistu. Apie tai prirašyta daugybė knygų ir straipsnių,  prikurta reklaminiu klipų ir filmų, tam skirti tinklalapiai, blog‘ai ir pan. Visgi nors teorijos žinome daug, tačiau praktika parodo, kad dažniau renkamės valgyti nesveiką maistą. Kodėl? Nes bandelė su obuolių džemu yra skaniau už citriną, brokolį ar obuolį. Bent jau man. Be to, bandelė kainuoja pigiau. Ir nors žinome, kad bandelė nepridės nei sveikatos, nei padės numesti svorio, visgi dažniau renkamės bandelę. Manau, kad reikia pradėti keisti mąstymą ir nekelti kartelės pernelyg aukštai. Iš pradžių galbūt vertėtų dėmesį sutelkti ne į bandeles, bet dažniau valgyti daržoves ir vaisius bei gerti vandens. Kai pajusime, kad sveikas maistas teikia energijos ir yra ne mažiau skanus, mums bus lengviau atsisakyti maisto, kuriame gausus cukraus. Taigi, ko mums reikėtų valgyti dažniau?

Citrinų. Vienoje citrinoje yra pakankama vitamino C dienos norma. Nors citrina yra rūgšti, tačiau mūsų organizme ji tampa šarmine, o šarmine aplinka organizmui yra būtina norint turėti sveiką kūną. Puodelis šilto vandens ir pusė išspaustos citrinos. Štai paprasčiausias kelias į sveiką kūną bei  tobulas ginklas prieš peršalimą. Citrinoje gausu ne tik vitamino C, bet ir kalcio. Kalcis stimuliuoja smegenų veiklą, nervines funkcijas bei padeda kontroliuoti kraujo spaudimą. Be to, citrinoje yra daug pektino skaidulų, kurios slopina apetitą. Pamėginkite rytus pradėti nuo puodelio šilto vandens su išspaustos citrinos sultimis ir netrukus pastebėsite teigiamą poveikį jūsų savijautai.

Brokoliai. Viename brokolyje yra daugiau nei 100% vitamino K dienos normos ir beveik 200% vitamino C dienos normos – tai du esminiai kaulų statybos elementai. Kad ir kaip keistai beskambėtų, tačiau šildydami brokolį mikrobangų krosnelėje išsaugome apie 90% brokolio vitamino C, tuo tarpu virtuose ar keptuose brokoliuose yra iki 66% vitamino C.

Na, jeigu jau negalime gyventi be šokolado, tai valgykit tik juodą. Kelios juodos šokolado plytelės gali sumažinti kraujo spaudimą. Kakavoje gausu flavonoidų – antioksidantų mažinančių blogą „LDL“ cholesterolį ir didinančių gerojo „HDL“ cholesterolio išsiskyrimą.

Valgykite daugiau žuvies. Tai puikus Omega-3 riebalų rūgščių šaltinis, padedantis išvengti širdies ligų, vėžio ir netgi kovoti su polinkiu į depresiją. Šimte gramų žuvies yra maždaug 50% nikotino rūgšties dienos normos. Nikotino rūgštis gali apsaugoti nuo Alzhaimerio ligos bei atminties netekimo. Patarimas: rinkitės laukinę, ne žmogaus išaugintą lašišą. Parduotuvėse pardavinėjamose lašišose yra 16 kartų daugiau polichlorintų bifenilų (PCB).

Graikiniai riešutai. Kodėl būtent graikiniai? Nes būtent juose iš visų riešutų yra daugiausia omega-3 riebalų rūgščių, o tai padeda mažinti cholesterolio kiekį. Suvalgykite bent po pora riešutų desertui. Antioksidantas melatoninas, kurio gausu būtent graikiniuose riešutuose, padeda reguliuoti miegą.

O pabaigai siūlau gerti daugiau vandens ir kuo mažiau alkoholio. Nevenkite sriubų, ypač sveikų, kaip pavyzdžiui dilgėlių sriuba. Žmogaus organizmas be vandens gali išgyventi tik 72 valandas, o be alkoholio galime gyventi visą gyvenimą. Nėra tokio organo, kuriam nepakenktų alkoholis, bet patys didžiausi pasikeitimai vyksta smegenyse. Kartu su krauju spiritas keliauja į smegenis, kur prasideda galvos smegenų žievės irimo procesas. Daugiau apie alkoholio žalą skaitykite čia.